lenciūginis

×lenciū̃ginis, -ė adj. (1) NdŽ, lenciūgìnis (2) K 1. iš lenciūgo padarytas: Lenciūginės vadžios netrūksta, y[ra] geros arkliams sudvailuoti Šts. Vienų kaklininkai yr lenciūginiai, kitų šikšniniai Plt. Lenciūginių pakankčių y[ra] spėrus antdėjimas Šts. 2. prie lenciūgo pririštas: Ir lenciūginiai (labai pikti) šunys niekados ant savo pono nepuola rš. Lenciūginis, lenciūgu pririštas SD128.